Ne kartą teko girdėti žodį „mulberry” ir smalsu, kas slepia puo šiuo pavadinimu? Paruošėme įrašą supažinimui su dar kitaip, lietuviškai, vadinamu šilkmedžiu ir jo sąryšiu su šilku.

Mulberry (šilkmedis)

Šilkmedžio (dažniau vadinamo tiesiog mulberry) šilkas gaunamas iš šilkmedžiu (angl. mulberry): vadinamo augalo, randamo visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir daugelyje skirtingų Azijos vietovių. Šilkmedžiai yra labai atsparūs ir gali greitai išplisti, klestėti įvairiose aplinkose ir įvairiuose dirvožemiuose, taip pat vietovėse, kuriose yra ribota erdvė. Šie medžiai gali užaugti iki 9 – 15 metrų aukščio, priklausomai nuo rūšies, augdami jie dažnai būna kreivi ir susisukę – šią savybę dažnai naudoja kraštovaizdžio ir kiti architektūros dizaineriai. Paprastai šilkmedžio medis subręsta ir pradeda duoti vaisių, sulaukęs nuo aštuonerių iki devynerių metų.

Kinijos farmakopėjoje baltųjų šilkmedžio lapai, šaknų žievė, šakos ir vaisiai išvardijami kaip vaistinių preparatų sudedamosios dalys, tačiau kitos dalys, įskaitant sultis ir medžio pelenus, taip pat buvo naudojamos per amžius. Manoma, kad šilkmedžio lapai padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, dažnai naudojami verdant žolelių arbatą. Daugelis kultūrų mano, kad šilkmedžio lapai taip pat gali padėti numesti svorio ir kontroliuoti svorį, taip pat sumažinti cholesterolio kiekį, pagerinti odos būklę bei padėti virškinimui.

Šilkmedžio (angl. mulberry) vaisiai savo išvaizda yra panašūs į gervuogių, tačiau jie dažnai būna ilgesni ir įvairesnės spalvos: jie gali būti raudoni, juodi arba balti. Šilkmedžio uogos dažniausiai naudojamos kulinarijos patiekaluose, tokiuose kaip pyragai, tartarai ir arbata – jų skonis dažnai apibūdinamas kaip „fejerverkai burnoje“.

Šilkmedžiai (angl. mulberry) minimi daugelyje legendų ir tradicijų visame pasaulyje. Japonijoje šilkmedžio popierius naudojamas aukoms šventyklose, o kinų legendose saulė vaizduojama kaip trijų kojų saulės paukštis, gyvenantis šilkmedžio viršuje. Šilkmedžiai minimi ir literatūroje, pavyzdžiui, Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapne“. Šioje pasakoje apie draudžiamą meilę Pyramus ir Thisbe yra sutuokiami po šilkmedžiu. Kai Pyramas atvyksta, kad nerastų nieko kito, išskyrus Thisbe krauju nudažytą šaliką, jis duria sau, o jo kraujas nudažo tamsiai raudona spalva baltas šilkmedžio uogas. Nuo tos dienos uogų sultys išlieka tamsiai raudonos spalvos.

Sąryšis su šilku

Mūsų naudojamas šilkas gaminamas iš aukščiausios kokybės šilkmedžio (angl. mulberry) šilko, kurį natūraliai gamina šilkverpis „Bombyx mandarina“. Šilko gamybos būdas, kuriam pasitelkiamos specialiai tam auginamos kandys, yra vadinamas serikultūra. Selikultūra – kinų tradicija, kuriai daugiau nei 5000 metų.

Šilkmedžių yra daugelyje pasaulio vietų, tačiau tik baltasis šilkmedis yra kilęs iš Kinijos. Kai šilkverpio vikšrai sunaudoja pakankamai maisto iš šilkmedžio, jie pradeda audinėti kokonus – procesas trunka tik kelias dienas. Kai kokonas užbaigtas, jis išnarpliojamas, gaunami šilko pluoštai, kurie vėliau išvalomi ir paverčiami puikiais audiniais, naudojamais ir mūsų plaukų aksesuarams. Įdomu tai, jog šilkas laikomas daug stipresniu už plieną dėl savo lanksčios ir tamprios prigimties. Dėl to šilkas tinka ir yra naudojamas ne tik prabangiems siuviniams, bet ir parašiutams, medicininėms siūlėms ir kitoms svarbioms reikmėms.

Buvo įdomu? Nepamiršk mūsų pasekti socialiniuose tinkluose, kur kasdien dalinamės įdomia informacija!